Nereta situacija, kai turtas, reikalingas įmonės veiklai, nuomojamas iš gyventojo (akcininko, vadovo ar nesusijusio asmens). Pasitaiko atvejų, kai tam tikras išlaidas turto savininkas neįtraukia į sutartą nuomos sumą, o reikalauja, kad įmonė nuomininkė jas tiesiogiai už savininką apmokėtų tretiesiems asmenims. Kartais tokios išlaidos dar būna net nežinomos sudarant nuomos sandorį ir iš anksto nebūna aptartos. Turto savininko noras pagrįstas ekonomine logika - turtas naudojamas įmonės veikloje, reikalaujamos atlyginti išlaidos turi tiesioginį ryšį su tuo turtu. O kaip tokios išlaidos vertinamos mokestiniu požiūriu? Kas lemia, kad ekonominė logika ne visada sutampa su mokesčių prievolėmis?