Klausimas

Darbuotojai vyksta į kelionę į kitą ES šalį. Visas išlaidas apmoka įmonė (lėktuvo bilietai, nakvynė viešbutyje, maitinimas, gido paslaugos, bilietai į įvairias lankytinas vietas ir t. t.). Kelionės trukmė – 3 dienos, iš jų – 2 poilsio dienos. Direktorius nurodė pagal įsakymą išmokėti darbuotojams dienpinigius už visas dienas. Kaip įtraukti į apskaitą tokias išlaidas? Ar tai leidžiami atskaitymai? Ar reikia kiekvienam darbuotojui skaičiuoti pajamas natūra, kai įmanoma įvertinti išlaidų sumą? Ar reikia mokėti už darbą poilsio dieną komandiruotės metu taikant dvigubą tarifą?

MERITS atsakymas

Iš klausime pateiktos informacijos supratome, kad kelionė buvo pramoginė ir į ją vyko tik įmonės darbuotojai. Tokiu atveju visos kelionės išlaidos, įskaitant dienpinigius, bus leidžiami atskaitymai, nes jos laikomos darbuotojų pajamomis – GPM objektu ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis – GPM ir „Sodros“ įmokomis. 

Išlaidos, kurias už darbuotojus apmoka darbdavys (lėktuvo bilietai, nakvynė viešbutyje, maitinimas, gido paslaugos, bilietai į įvairias lankytinas vietas ir kitos panašios išlaidos), turi būti paskirstytos darbuotojams ir laikomos jų pajamomis natūra. Kadangi žinomas į kelionę išvykusių darbuotojų skaičius (žinomi ir vardai bei pavardės), nėra pagrindo teigti, kad nėra žinoma, kas gavo naudos arba kaip paskirstyti išlaidas. Pinigais išmokėti dienpinigiai turi būti laikomi darbuotojų pajamomis, gautomis pinigais.

Tiek pajamos natūra, tiek pinigais gauti dienpinigiai būtų laikomi su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Jeigu darbdavys tokią kelionę įformintų kaip dovaną darbuotojams, dalis išlaidų galėtų būti neapmokestinama GPM ir „Sodros“ įmokomis. Per metus iki 200 Eur dovanų ir prizų, įteiktų darbuotojui, vertė gali būti neapmokestinama GPM, ir jeigu tokia dovana įteikiama natūra (sumokėta už kelionę, nakvynę, maitinimą ir pan.), neskaičiuojamos ir „Sodros“ įmokos (GPMĮ 17 str. 1 d. 39 p., VSDĮ 11 str. 1 d. 19 p.).  

Visa dovanų darbuotojams vertė (natūra, pinigais, apmokestinama ir neapmokestinama GPM) kaip išlaidos darbuotojų naudai, kurios laikomos GPM objektu (pajamomis), gali būti leidžiami atskaitymai (PMĮ 17 str. 1 d.).

Tokia kelionė, kuri skirta pramogoms, nėra laikoma komandiruote. Ji neatitinka PMĮ 21 str. 1 dalyje pateikto komandiruotės apibrėžimo. Pagal PMĮ, komandiruotė yra „darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos“. Todėl darbuotojų kelionė bent jau mokesčių apskaičiavimo tikslais nebus laikoma komandiruote. Jeigu kelionėje darbuotojai nedirbo, pagrindo mokėti atlyginimą už nedirbtą laiką (ne komandiruotę), mūsų vertinimu, nėra.

Jeigu įmonė kelionę įformintų kaip komandiruotę (parašytų įsakymą, kad darbuotojai buvo siunčiami į komandiruotę), apmokestinimas nesikeistų ir nuo mokesčių kelionės išlaidos nebūtų atleistos, tačiau vertinant iš darbo teisės pozicijų, darbuotojai turėtų galimybę reikalauti sumokėti už kelionėje praleistą laiką kaip už dirbtą laiką arba bent pradėti ginčą. Mokėjimas už komandiruotės laiką priklauso nuo to, kiek valandų darbuotojas faktiškai dirbo ir kiek laiko praleido kelionėje ne darbo laiku. Jeigu darbuotojas faktiškai dirbo, už darbą poilsio dieną mokama ne mažiau kaip dvigubai. Kelionėje praleistas laikas atlyginamas DK 107 str. 4 dalyje nustatyta tvarka.