Įsivaizduokite buhalterę, kuri turi savo apskaitos vedimo verslą, didelį ūkį bei yra restorano bendrasavininkė. Laisvalaikiu ji mokosi japonų kalbos, domisi kinų tapyba bei buriuoja. Pernai ji įgijo ekonomikos magistrą. Atrodo, kad kalbame apie kelis skirtingus žmones, tiesa? Tačiau tai – tik dalis įspūdingu darbštumu ir žingeidumu spinduliuojančios mūsų pašnekovės Jolantos Ališauskaitės-Paulavičienės veiklų. Jos pažintis su buhalterija prasidėjo dar pirmame kurse. Įstojusi į aukštąją matematiką, Jolanta sutiko savo vyrą, tuo metu jau dirbusį vyriausiuoju buhalteriu. Taip šia profesija susidomėjo ir ji, todėl netrukus ėmėsi dar vienų studijų – buhalterijos. Iš pradžių Jolanta tapo apskaitininke, o dar po pusmečio atliko praktiką kaip vyriausioji buhalterė. Klausiate, kaip jai sekėsi? Faktai kalba patys už save – auditorius, tikrinęs pirmuosius Jolantos darbus, tapo sekančiu jos vadovu. Šiandien Jolanta turi savo verslą, teikiantį platų paslaugų spektrą nuo apskaitos vedimo iki finansų valdymo, taip pat vadovauja restoranui. Jolantą neabejotinai galima vadinti „žmogumi orkestru”. Ji įsitikinusi, kad svarbiausia yra ne žinoti, o norėti sužinoti, nes būtent tada viskas tampa įmanoma. Kaip Jolanta pati teigia, „tiek laiko neturiu, kiek norėčiau visko sužinoti”. Tačiau kaip jai pavyksta rasti balansą tarp tiek skirtingų veiklų? Koks Jolantos požiūris į vaikų auklėjimą? Kokį ritualą ji atlieka prieš miegą? Kviečiame pasiklausyti šio atviro pokalbio apie spalvingą Jolantos karjeros kelią, neįprastus hobius bei įkvepiantį požiūrį į gyvenimą. Autoriai: Rita Zakalskienė ir Gintaras Juškauskas Svečias: Pokalbis su Jolanta Ališauskaite-Paulavičiene