Ką pasakytumėte savo vaikui, jei šis nuspręstų būti buhalteriu? Šįkart kalbėjomės su Jolanta Mikalajūniene, kuri šią profesiją išvydo dar vaiko akimis stebėdama savo mamą. Tuo metu ji dar visiškai nesuvokė, kokį darbą atlieka mama, tačiau vieną jautė puikiai – gerą atmosferą ir draugišką moterų kolektyvą, į kurį visada būdavo smagu pakliūti. Būtent tai ir sužadino Jolantos norą sekti mamos pėdomis. Tiesa, į jos svajonę būti buhaltere mama sureagavo be didelio entuziazmo. Priešingai – „tik ne buhaltere“, atsakė ji. Todėl pirmiausia Jolanta nenorom pasirinko chemijos studijas. Neilgai trukus, moteris pakeitė kryptį į mašinų gamybos ekonomiką. Vis dėlto, šeimai persikrausčius gyventi į Uteną, Jolanta pradėjo dirbti buhalterijoje, tačiau viskas, kuo teko užsiimti buvo inventorizacijos, todėl įgauti daugiau žinių nepavyko. Tačiau tai toli gražu nebuvo pabaiga. Po keleto kitų darbų, Jolanta sugrįžo prie savo svajonės – pabaigė buhalterių kursus ir pradėjo eiti karjeros keliu, kurio visada troško. Šiandien Jolanta vadovauja keturių buhalterių komandai, bet neslepia, jog vadovavimas – tai „ne jos arkliukas“, ir kur kas labiau mėgaujasi pati atlikdama buhalterines užduotis. Kokios dvi pusės svarbiausios norint būti buhalteriu? Kaip Jolanta leidžia laisvalaikį? Ar ši profesija – geras pasirinkimas šiandien? Kviečiame pasiklausyti šio kupino entuziazmo ir meilės skaičiams bei buhalterio profesijai pokalbio! Autoriai: Rita Zakalskienė ir Gintaras Juškauskas Svečias: Jolanta Mikalajūnienė