Klausimas

Kavinė dirba visas savaitės dienas. Jos darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, jam nustatytas padidintas darbo krūvis – 60 val. per savaitę, mėnesio atlyginimas – 2 500 Eur. Apskaitinis laikotarpis – mėnuo. Ar teisingai apskaičiuojamas privalomas dirbti valandų skaičius?
Balandis turi 30 dienų, dalijame iš 7 dienų, gauname 4,29 savaitės ir dauginame iš 40 val., iš viso – 171 valanda.
Gegužė turi 31 d., dalijame iš 7 dienų, gauname 4,43 savaitės, dauginame iš 40 val., iš viso – 177 darbo valandos.
Balandį darbuotojas dirbo 175 val., už 171 val. jam mokamas mėnesinis 2 500 Eur atlyginimas. Tą mėnesį jis dar dirbo 4 valandas viršvalandžių.
Gegužę darbuotojas dirbo 172 valandas, nors norma – 177 val. Tai gaunamas 5 val. nukrypimas nuo normos.

Ar teisingai skaičiuojamos privalomos darbo valandos ir atliekami kiti skaičiavimai?

MOKESČIŲ SUFLERIO atsakymas

Negalime tiksliai atsakyti, nes iš klausime pateiktos informacijos nėra aišku, kokia darbo laiko norma nustatyta darbuotojo darbo sutartyje ir dėl kokio darbo susitarta, todėl atsakydami į klausimą pateiksime bendro pobūdžio informaciją.

Darbo laiko normą viršijančios valandos gali būti viršvalandinis darbas arba gali būti susitarta dėl papildomo darbo ar dėl padidėjusio darbų masto.

Bendruoju atveju, jeigu įmonės vidaus tvarkoje, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nėra jokių specialių taisyklių, tai darbo laiko norma, kai šalys susitaria, kad bus dirbama 40 val. per savaitę, apskaičiuojama apskaitinio laikotarpio savaičių skaičių dauginant iš savaitės darbo laiko normos (taip, kaip nurodyta klausime). 

Tokiu būdu nustatoma konkrečiam apskaitiniam laikotarpiui tenkanti darbo laiko norma. Faktiškai dirbtas laikas, viršijantis šią nustatytą normą, laikomas viršvalandiniu darbu.

Taigi, jeigu darbuotojui nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko norma, o apskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo, tai kiekvieno mėnesio pabaigoje turėtų būti vertinama, ar faktiškai dirbtas laikas atitinka tam mėnesiui tenkančią darbo laiko normą. Ją viršijusios valandos laikomos viršvalandiniu darbu, už kurį turėtų būti mokama taikant 1,5 karto didesnį tarifą arba, darbuotojo prašymu, šis laikas, padauginus iš 1,5, turėtų būti pridedamas prie darbuotojo kasmetinių atostogų (DK 115 str. 6 d.). Už nedirbtą laiką mokama pusė darbo užmokesčio (DK 115 str. 5 d.).

Tačiau jeigu su darbuotoju iš anksto susitarta, kad jis dirbs daugiau valandų nei įprastai, toks darbas bus laikomas padidėjusiu darbuotojo darbo mastu, o darbo laiko norma atitinkamai apskaičiuojama pagal šį susitarimą.

Darbo masto padidinimu laikomas atvejis, kai darbuotojas ir toliau vykdo darbo sutartyje nustatytas pareigas ar darbo funkcijas, tačiau laikinai padidinamas jo darbo krūvis, darbo apimtis ar nustatytos darbo normos.

Darbo kodekso (DK) 144 str. 7 dalyje nustatyta, kad už darbą, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis, palyginti su darbo užmokesčiu už darbą normaliomis darbo sąlygomis. Konkretus tokio papildomo užmokesčio dydis DK nėra nustatytas – jis nustatomas kolektyvinėje arba darbo sutartyje.

Ar klausime nurodytas 2 500 Eur atlyginimas yra jau padidintas, nežinome, tačiau bet kuriuo atveju už tokį darbą turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis nei tas, kuris darbuotojui mokamas už įprastomis sąlygomis atliekamą darbą pagal darbo sutartį.

Jeigu su darbuotoju susitarta, kad dėl padidėjusio darbo masto jo darbo laiko trukmė per savaitę sudaro 60 valandų, apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma taip pat apskaičiuojama taikant 60 valandų savaitės darbo laiko normą, o ne įprastą 40 valandų savaitės normą.

Tokiu atveju konkretaus mėnesio darbo laiko norma apskaičiuojama atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičių padalijus iš 7 ir gautą rezultatą padauginus iš 60 valandų:

•    Balandis: 30 / 7 × 60 = 257,14 val.
•    Gegužė: 31 / 7 × 60 = 265,71 val.

Daugiau apie padidintą darbų mastą galite paskaityti praktinėje situacijoje „Papildomas darbo laikas pavaduojant kolegą, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita“.

Jeigu šalys būtų susitarusios kitaip, darbo laiko norma būtų apskaičiuojama dar kitokiu būdu. Todėl nežinodami, kokie yra šalių susitarimai, kokia įmonėje yra darbo laiko normos nustatymo tvarka ar kokia praktika taikoma, tiksliai įvertinti, kiek darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėtų dirbti, negalime.