Ačiū Jums labai.

Tuomet lieka galioti mano 09.27 dienos atsakymas: siuvykla sagas įsigyja su 21 proc. PVM ir, jeigu turi įrodymus, kad sagos sunaudotos teikiant paslaugą LV subjektui (ne objektinė paslauga), sagų pirkimo PVM atskaitomas. Atskirai vertinamas sandoris su LV užsakovu. Kadangi užsakovas duoda medžiagą, iš kurios siuvamas gaminys, o siuvykla prideda savo sagas ir pasiuva, manau, kad toks sandoris bus kvalifikuojamas kaip paslauga, kuri šiuo atveju nelaikoma PVM objektu.

Dėkoju už Jūsų dėmesį. Aš kalbu apie antrąjį variantą, t.y.LT siuvykla sagas perka savo vardu iš LT sagų tiekėjo (šis tiekėjas išrašo sąskaitą su PVM) ,LT siuvykla sunaudoja sagas siūdama gaminius LV įmonei, kuri pasiūtus gaminius išsiveža iš LT kitam ES PVM mokėtojui.

Jolanta, patikslinkite prašau, kas būtų sagų pirkėju? Galimi du variantai: (1) sagas iš LT tiekėjo perka LV įmonė ir nurodo jas atiduoti LT siuvyklai, kuri siuva LV užsakovui gaminį ir jam sunaudoja sagas; (2) sagas LT tiekėjas parduoda LT siuvyklai, kuri sunaudoja jas LV užsakovo gaminio siuvime (siuvama iš LV užsakovo medžiagos). Kuris Jūsų?

Yra toks VMI viršininko įsakymas nr. VA-99 (2004-05-20) . Jo III-ios dalies 9-ame punkte yra toks tekstas: (citatos pradžia) "9. Pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas kilnojamųjų daiktų vertinimo, taip pat jų aptarnavimo, apdirbimo ir perdirbimo paslaugos, suteiktos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui, kuris įsigydamas paslaugas nurodė savo registracijos numerį, o po šių paslaugų atlikimo daiktai išgabenami iš Lietuvos teritorijos, laikomos suteiktomis paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo ES valstybėje narėje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Lietuvos PVM mokėtojų kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui atliekamų minėtų paslaugų suteikimo vieta nelaikoma Lietuva, jei paslaugos atliekamos su kilnojamaisiais daiktais, įvežtais į Lietuvą ar įsigytais Lietuvoje iš kitų Lietuvos apmokestinamųjų asmenų. Šios kilnojamų daiktų aptarnavimo, apdirbimo ir perdirbimo paslaugos, po kurių atlikimo kilnojamieji daiktai (pvz., suremontuotos staklės, pasiūti drabužiai) išvežami iš Lietuvos teritorijos (tiek į kitą ES valstybę narę, tiek į trečiąją valstybę) nelaikomos Lietuvos PVM objektu ir nuo šių paslaugų vertės PVM į Lietuvos biudžetą nemokamas. Tačiau PVM mokėtojas, vadovaudamasis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę traukti į PVM atskaitą įsigytų (importuotų) prekių ir gautų paslaugų pirkimo (importo) PVM, tenkantį minėtoms paslaugoms. " (citatos pabaiga) Ar tai nėra tinkama mano aprašytai situacijai apie sagas? Labai ačiū.

Jolanta, slidu:) Tokiu atveju, kai siuvimo paslaugai teikti yra naudojama ir užsakovo ir paslaugos teikėjo medžiagos, kyla klausimas, kaip toks sandoris kvalifikuojamas PVM tikslais - ar kaip paslauga, ar kaip prekės tiekimas. Kiekviena tokia situacija vertintina individualiai. Taisyklė tokia: jeigu užsakovo medžiagų dalis yra esminė, tuomet LT įmonė bus laikoma teikianti paslaugą. Ir atvikščiai: jeigu paslaugo teikėjo medžiagų dalis yra esminė gaminyje, tuomet bus laikoma, kad iekiama prekė. Nagrinėjamu atveju labai tikėtina, kad sagos nebus esminė gaminio sudėtinė dalis, todėl bus laikoma, kad LT įmonė teikia paslaugą, į kurios vertę įskaičiuotos ir sagos. Kitaip taraint, užsakovui sagos neturi savarankiško tikslo, jis užsako siuvimo paslaugą ir duoda medžiagą, o sagų vertę siuvykla įtraukia į paslaugos vertę. Čia svarbu LT įmonei susirinkti įrodymus, koks konkretus kiekis sagų buvo sunaudotas teikiant siuvimo paslaugą. Nesurinkus tokių įrodymų VMI galėtų ginčyti sagų pirkimo PVM atskaitą.

Ar apmokestinimas kažkuo pasikeistų, jei įmonė , kuri teikia siuvimo paslaugas, siūdama gaminius naudotų siuvimo procese ir savo turimas atsargas , t.y. medžiaga yra siuvimo paslaugos užsakovo, sagos yra paslaugą teikiančio juridinio asmens, kuris sagas įsigyjęs iš Lt tiekėjo PVM mokėtojo ir pirkimo PVM įtraukęs į atskaitą. Sagų vertė įtraukiama į paslaugos kainą, tai aprašyta paslaugos teikimo sutartyje,. Siuvamiems gaminiams daromos technologinės kortelės, Ačiū.