Klausimas

1. Estijos įmonė planuoja atvežti prekių iš Turkijos ir padėti į Lietuvos muitinės sandėlį. Muitinės procedūra – muitinis sandėliavimas. Tada dalį prekių planuoja parduoti trečiosioms šalims ir eksportuoti, kitą dalį parduoti Lietuvos įmonėms, PVM mokėtojoms. Vėliau tos įmonės, PVM mokėtojos, už tas prekes sumokės muito mokestį. Tokie sandoriai bus ne vienkartiniai, o nuolatiniai. Ar Estijos įmonei reikia Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę? Ar Estijos įmonė privalo registruotis Lietuvoje kaip PVM mokėtoja? Jei reikia registruotis, o Estijos įmonė to nepadarys, kokias baudas ji gali gauti?
2. Nyderlandų įmonė parduoda prekes Estijos įmonei, o Estijos įmonė parduoda prekes Lietuvos įmonei. Prekės yra vežamos tiesiai iš Nyderlandų į Lietuvą. Ar Nyderlandų įmonė Estijos įmonei išrašys sąskaitą su PVM? Jei taip, tai gal tada Estijos įmonei reikia Lietuvoje registruotis kaip PVM mokėtojai, kad prekių pirkimo sąskaitoje Nyderlandų įmonė nepriskaičiuotų PVM?

MOKESČIŲ SUFLERIO atsakymas

Dėl pirmos situacijos

Iš pateiktos informacijos suprantame, kad EE įmonė atsigabentų prekes į Lietuvoje esantį muitinės sandėlį, kurį laiką jas ten laikytų ir iš šio sandėlio jas pardavinėtų. Darome prielaidą, kad EE įmonė Lietuvoje savo patalpų ar darbuotojų neturėtų, veikla būtų vykdoma per LT paslaugų teikėjus ir nuotoliniu būdu iš Estijos.

Vadovaujantis PMĮ 2 str. 22 dalimi ir LT mokesčių administratoriaus taikoma praktika, kadangi EE įmonė turėtų Lietuvoje nuolatinę veiklos vykdymo vietą (sandėlį, į kurį atgabenamos ir iš kurio parduodamos prekės) ir veikla būtų vykdoma nuolat, ji būtų laikoma veikiančia per nuolatinę buveinę Lietuvoje. EE įmonė turėtų įregistruoti nuolatinę buveinę ir nuo Lietuvoje uždirbamo pelno skaičiuoti pelno mokestį Lietuvoje. Vadovaujantis LT ir EE dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimi (DAIS), nuolatine buveine laikoma nuolatinė komercinės ūkinės veiklos vieta, per kurią vykdoma visa įmonės komercinė ūkinė veikla arba jos dalis (DAIS 5 str. 1 d.). Mūsų vertinimu, išsinuomotas ar kitais pagrindais valdomas sandėlis (arba jo dalis), iš kurio vykdoma prekyba, atitinka šį nuolatinės buveinės apibrėžimą. EE įmonei reikėtų nustatyti, kokią vykdomos veiklos pelno dalį reikėtų priskirti Lietuvai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pačius pardavimo sandorius vykdytų EE įmonės darbuotojai ar kiti atstovai Estijoje. Įmonė ir jos nuolatinė buveinė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais laikomi susijusiais asmenimis (PMĮ 2 str. 33 d. 10 p.) ir pelnas (pajamos ir joms tenkančios sąnaudos), tenkantis nuolatinei buveinei, turėtų būti nustatomas vadovaujantis asocijuotų asmenų kainodaros principais.

Jeigu EE įmonė neįregistruotų nuolatinės buveinės, tačiau LT mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, nustatytų, kad ji veikia per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jai būtų apskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis, paskirta 20–100 proc. nesumokėto mokesčio dydžio bauda (konkretus dydis priklausytų nuo nustatytų atsakomybę lengvinančių ir / arba sunkinančių aplinkybių) ir delspinigiai. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnį, už deklaracijos nepateikimą įmonei galėtų būti paskirta bauda, kurios dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir gali siekti iki 6 000 Eur.

Klausime nurodytoje situacijoje EE įmonė vykdytų prekių tiekimus Lietuvoje arba iš Lietuvos į trečiąsias šalis. Abiem atvejais tai būtų laikoma prekių tiekimu šalies teritorijoje (PVMĮ 12 str. 1 d.). Apmokestinamasis asmuo, kuris šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, privalo registruotis kaip LT PVM mokėtojas (PVMĮ 71 str. 1 d.). Jeigu EE įmonės prekybos apimtys būtų labai mažos ir nebūtų planuojama didesnė apyvarta nei 45 000 Eur Lietuvoje ir 100 000 Eur bendrai ES per metus, būtų galima svarstyti taikyti SVS Lietuvoje (žr. PVMĮ 71 str. 2-1 d.), tačiau, atsižvelgdami į planuojamą sandorių pobūdį ir tai, kad EE įmonė prekių tiekimą šalies teritorijoje ketina vykdyti tęstinį laikotarpį, darome prielaidą, kad ši schema jai neaktuali.

Dėl antros situacijos

Iš pateiktos informacijos negalima nustatyti, kaip NL įmonė turėtų išrašyti PVM sąskaitą faktūrą EE įmonei. Tai priklauso nuo to, kuri šalis organizuos prekių gabenimą į Lietuvą. Jeigu tai bus NL įmonė arba EE įmonė, tuomet NL įmonė prekių tiekimui galėtų taikyti 0 proc. PVM tarifą (PVM direktyvos 138 str.). Jeigu EE įmonė bus įsiregistravusi kaip LT PVM mokėtoja, jai teks apskaičiuoti pardavimo PVM atvirkštiniu būdu, o pirkimo PVM, kai prekės naudojamos PVM apmokestinamai veiklai, gali būti atskaitomas.

Jeigu EE įmonė nebūtų įsiregistravusi kaip LT PVM mokėtoja, tuomet galimi du scenarijai: 1) ji galėtų taikyti trikampės prekybos schemą, jeigu visos jos taikymo sąlygos būtų tenkinamos ir pardavimo PVM atvirkštiniu būdu skaičiuoti nereikėtų; 2) jeigu nebus tenkinamos trikampės prekybos schemos taikymo sąlygos, Estijoje jai būtų taikoma rezervo taisyklė, t. y. dėl prekių įsigijimo jai tektų apskaičiuoti pardavimo PVM, tačiau pirkimo PVM nebūtų atskaitomas. Plačiau trikampės prekybos schemą ir galimus jos variantus esame nagrinėję laidoje „Tarptautinė prekyba: 0 % PVM tarifo taikymo praktika ir daromos klaidos“. Joje aptartas ir rezervo taisyklės taikymas; apie šią taisyklę taip pat galite paskaityti praktinėse situacijose, pavyzdžiui, „Trikampė prekyba, kai prekės yra įsigytos iš PL tiekėjo ir į LV gabenamos iš Suomijos“.

Jeigu prekių iš Nyderlandų gabenimą į Lietuvą organizuotų LT įmonė, tai NL įmonė turėtų išrašyti EE įmonei PVM sąskaitą faktūrą, taikydama standartinį NL PVM tarifą, nes jos prekių tiekimas EE įmonei būtų laikomas vietiniu tiekimu Nyderlanduose. 

EE įmonės prekių tiekimo LT įmonei apmokestinimas PVM taip pat priklausytų nuo sandorio aplinkybių, kurios klausime nėra atskleistos, visų pirma nuo to, kas organizuos prekių gabenimą į Lietuvą.