Klausimas

Vokietijos rezidentas įsiregistravo kaip mokesčių mokėtojas Šveicarijoje. Jis teiks komercinio atstovavimo / tarpininkavimo paslaugas Lietuvos įmonei, PVM mokėtojai, ir sąskaitą išrašys kaip Šveicarijos mokesčių mokėtojas. Kaip bus su komisinių PVM? Ar Lietuvos įmonė galės taikyti PVM atskaitą?

MOKESČIŲ SUFLERIO atsakymas

Iš pateikto klausimo sprendžiame, kad komercinio atstovavimo ir tarpininkavimo paslaugas Lietuvos įmonei (toliau – LT įmonė) teiks fizinis asmuo, kuris yra Vokietijos (toliau – DE) rezidentas, tačiau Šveicarijoje (toliau – CH) įregistruotas kaip mokesčių mokėtojas. Pateikdami atsakymą darome prielaidą, kad šis fizinis asmuo CH yra įregistravęs savarankišką ekonominę veiklą, kurios pagrindu teiks paslaugas LT įmonei, ir nėra įsikūręs Lietuvoje (toliau – LT). Taip pat darome prielaidą, kad tarpininkavimo paslaugos nėra susijusios su nekilnojamuoju turtu ar kitomis paslaugomis, kurioms taikomos specialiosios paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklės, be to, paslaugos yra apmokestinamos PVM ir joms pagal PVMĮ nėra taikomas 0 proc. PVM tarifas (kitu atveju įmonei nekiltų klausimo dėl PVM atskaitos).

Pagal PVMĮ 2 str. 37 dalį, užsienio apmokestinamuoju asmeniu laikomas ir ekonominę veiklą vykdantis fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra LT. Todėl DE rezidentas, CH įregistravęs ir savarankiškai vykdantis ekonominę veiklą, PVM apskaičiavimo tikslais laikomas užsienio apmokestinamuoju asmeniu.

Pagal PVMĮ 13 str. 2 d. 1 punktą, kai paslaugos teikiamos apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip tokiam, paslaugų teikimo vieta laikoma valstybė, kurioje įsikūręs paslaugų pirkėjas. Ši nuostata taikoma ir komercinio atstovavimo bei tarpininkavimo paslaugoms, teikiamoms apmokestinamajam asmeniui. Analogiška paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklė įtvirtinta Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnyje.

Kadangi nagrinėjamu atveju komercinio atstovavimo ir tarpininkavimo paslaugos bus teikiamos LT įmonei, kuri yra PVM mokėtoja, šių paslaugų teikimo vieta laikoma LT. Už suteiktas paslaugas mokamas atlygis yra Lietuvos PVM objektas (PVMĮ 3 str. 1 d.).

Pagal PVMĮ 95 str. 2 dalį, kai LT įsikūręs apmokestinamasis asmuo įsigyja paslaugas iš LT neįsikūrusio užsienio apmokestinamojo asmens, kuris netaiko SVS Lietuvoje, ir šių paslaugų teikimo vieta pagal PVMĮ 13 str. 2 d. 1 punktą laikoma LT, prievolė apskaičiuoti ir sumokėti šių paslaugų PVM tenka paslaugų pirkėjui. Vadinasi, LT įmonė nuo sąskaitoje nurodyto atlygio turėtų apskaičiuoti 21 proc. pardavimo PVM, taikydama atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą.

Aplinkybė, kad paslaugų teikėjas yra DE rezidentas, o ekonominę veiklą vykdo CH, nekeičia LT įmonės prievolės apskaičiuoti PVM. PVMĮ 95 str. 2 dalis taikoma tiek įsigyjant paslaugas iš kitose ES valstybėse narėse, tiek iš trečiosiose valstybėse įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų. 

Jeigu paslauga pagal LT PVMĮ būtų neapmokestinama PVM arba jai būtų taikomas 0 proc. PVM tarifas, dėl jos įsigijimo apskaičiuoti PVM atvirkštiniu būdu nereikėtų.

Pagal PVMĮ 58 str. 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų paslaugų pirkimo PVM, jeigu šios paslaugos skirtos jo vykdomai PVM apmokestinamai veiklai arba kitai šiame straipsnyje nurodytai veiklai, suteikiančiai teisę į PVM atskaitą. Jeigu įsigytos paslaugos bus naudojamos tik tokiai veiklai (neturėdami daugiau informacijos apie įmonės vykdomą veiklą to nustatyti negalime) ir LT įmonė turės tai pagrindžiančius įrodymus, ji galės atskaityti visą pagal PVMĮ 95 str. 2 dalies nuostatas apskaičiuotą PVM sumą.

LT įmonė įsigytų paslaugų apmokestinamąją vertę turės deklaruoti mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos (FR0600) 23 laukelyje, apskaičiuotą pardavimo PVM – 32 laukelyje, o tą pačią PVM sumą kaip pirkimo PVM – 25 laukelyje. Kai LT įmonė turi teisę atskaityti visą apskaičiuotą PVM, ši suma taip pat deklaruojama 35 laukelyje. Kadangi paslaugos įsigyjamos iš CH ekonominę veiklą įregistravusio asmens, jų vertė 24 laukelyje, skirtame paslaugoms, įsigytoms iš kitų ES valstybių narių PVM mokėtojų, nedeklaruojama.

Pastaba dėl tarpininkavimo paslaugų sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais

Mokestinių patikrinimų metu VMI daug dėmesio skiria nematerialių paslaugų, įskaitant komercinio atstovavimo, tarpininkavimo ir konsultavimo paslaugas, įsigijimo pagrįstumui. Praktikoje VMI dažnai ginčija tokių paslaugų suteikimo faktą ir vertina, ar pagal pateiktus dokumentus įformintos paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, ar jų įsigijimo išlaidomis nebuvo nepagrįstai sumažintas apmokestinamasis pelnas.

Todėl vien formalių apskaitos dokumentų – paslaugų teikimo sutarties, sąskaitų faktūrų ir paslaugų suteikimo aktų – gali nepakakti tokių išlaidų pripažinimui leidžiamais atskaitymais pagrįsti. LT įmonė turėtų turėti ir kitus objektyvius įrodymus, leidžiančius nustatyti faktiškai atliktų tarpininkavimo veiksmų pobūdį, apimtį, jų sąsają su LT įmonės veikla ir komisinio atlyginimo apskaičiavimo pagrįstumą.