Obuolys nuo obels netoli rieda, dažnai sakome pabrėždami tėvų įtaką vaikams. Tiesa, Rimos Paškevičienės istorijoje ši patarlė įgyja kiek kitokią reikšmę.
Vaikystėje, pakeliui į mokyklą Rima kasdien praeidavo pro sodus, kuriuose žavėdamasi stebėdavo kaip žydi obelys ir skinami obuoliai. Simboliška, kad būtent šie sodai tapo neatsiejama tolimesnio gyvenimo dalimi.
Baigusi mokyklą, Rima įstojo į Žemės ūkio akademiją ir pasirinko profesiją, kuri jai pasirodė „moteriškiausia“ – buhalterės.
Rima puikiai sutarė su bendrakursiais, todėl mokytis visada buvo smagu, tačiau pati buhalterija tuomet atrodė sunkiai įkandama. Vis dėlto, po kelerių metų moteris iš vaisių cecho perdirbimo meistro sulaukė pasiūlymo įsidarbinti buhaltere valstybinėje įmonėje, kurioje Rima sėkmingai dirba jau 30 metų!
Moteris neslepia, kad rutinos kasdienybėje išvengti nepavyksta. Tačiau Rimai padeda kitos veiklos – laisvalaikiu ji prižiūri sodybą bei mėgaujasi kelionėmis ir aktyviu poilsiu.
Šiandien Rima – ne tik buhalterė, bet ir valdybos narė. Kaip atrodo jos pareigybės dabar? Ką reiškia dirbti vienoje įmonėje 30 metų? Ar įmanoma kaime surasti jauną žmogų, kuris ryžtųsi perimti jos pareigas?
Kviečiame pasiklausyti šios istorijos apie obuolių verslą, kaimo gyvenimą ir smagius prisiminimus, sukauptus per ilgus metus buhalterijoje.
Laida buhalteriams apie buhalterius. Įdomu išgirsti prisiminimus, skaičiuojančius ne vieną dešimtmetį, pakalbinti jaunuosius kolegas ir palyginti, kokią buhalterio profesijos ateitį matome. Atviri pokalbiai ne apie mokesčius, ne apie profesines vingrybes, o apie kartais net primirštus dalykus: pirmosios darbinės pamokos, linksmos ir pamokančios, kolegos-mokytojai, auginę žingeidumą, netikėti pasirinkimai, kurie atvedė į profesines aukštumas. Laida, kurioje laiko užtenka ir svajonėms, ir pomėgiams, ir įspūdžiams apie perskaitytą knygą.