Klausimas

Viena iš logistikos įmonių grupei priklausančių įmonių, kuri turi savo vidinį servisą, remontuodama nuosavą vilkiką išima seną detalę (kuri jau nurašyta, jos likutinė vertė lygi 0) ir perduoda restauruoti, o įdeda naują detalę (ji taip pat nurašoma), kad vilkikas galėtų važiuoti. Senoji detalė po restauravimo vėl grąžinama į sandėlį. Ji bus įdėta į kitą nuosavą vilkiką vidinio remonto metu, t. y. detalė bus naudojama remontui, o ne parduodama. Restauravimo paslauga įtraukiama į apskaitą kaip remonto sąnaudos. Ar galime šiuo atveju detalę įtraukti į atsargas restauravimo išlaidų verte? 0 Eur vertės detalės negalime įtraukti į atsargas.
Kitu atveju išimame detalę iš patronuojamosios įmonės vilkiko, įdedame naują ir išrašome sąskaitą už ją ir už serviso paslaugas. Išimta detalė po restauravimo grąžinama į mūsų sandėlį (savininkas jos neatsiima). Kokia verte ją įtraukti į apskaitą, kai savikainai apskaičiuoti taikomas FIFO metodas? Ar galime remtis panašių paskutinio pirkimo detalių verte? Kaip teisingai įtraukti į apskaitą?
Sandėlyje rastos į apskaitą neįtrauktos detalės, kurias norėtume įtraukti į atsargas ir ateityje panaudoti vidiniams arba išoriniams remontams. Tiesioginių pirkimo dokumentų nėra. Kokia verte reikėtų įtraukti į apskaitą šias detales?

MOKESČIŲ SUFLERIO atsakymas

Dėl išimtų senų detalių įvertinimo

Įmonė, remontuodama vilkiką, išima senas detales, kurias planuoja restauruoti ir panaudoti remontuodama savo vilkikus arba teikdama remonto paslaugas kitoms įmonėms. Šias dar nerestauruotas detales reikėtų iš karto pajamuoti apskaitoje kaip žaliavas. Vėlesnis jų restauravimas galėtų būti vertinamas kaip žaliavų paruošimo naudoti ar apdirbimo išlaidos.

LFAS tiesiogiai nepasako, kaip tokiu būdu įgytas atsargas įvertinti. Bendra 9-ojo VAS „Atsargos“ ir kitų LFAS logika rodo, kad tais atvejais, kai atsargos buvo ne pirktos, o įgytos kitokiu būdu, jos turėtų būti įvertinamos grynąja galimo realizavimo verte. Prekių ar produkcijos grynoji galimo realizavimo vertė yra galima jų pardavimo kaina, esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus įvertintas gamybos užbaigimo ir galimas pardavimo išlaidas (9-ojo VAS 5.3 p.). Žaliavų grynoji galimo realizavimo vertė paprastai nustatoma atsižvelgiant į kainą, už kurią tokias pat žaliavas būtų galima įsigyti (9-ojo VAS 31 p.).

Jeigu teikdami remonto paslaugas detales parduodate atskirai kaip prekę, iš nuosavų ar kitos įmonės vilkikų išimtų detalių grynoji galimo realizavimo vertė galėtų būti nustatoma atsižvelgiant į planuojamą jų pardavimo kainą. Kadangi detalės prieš jas parduodant dar bus restauruojamos, išimtų detalių grynoji galimo realizavimo vertė būtų lygi numatomai jų pardavimo kainai, sumažintai restauravimo paslaugų išlaidų suma.

Jeigu detalių vertę įskaičiuojate į remonto paslaugos savikainą ir atskirai jų pardavimo kainos nenustatinėjate, išimtas detales būtų galima vertinti kaip žaliavas, t. y. atsižvelgiant į galimą pirkimo kainą. Jeigu žinote panaudotų detalių rinkos kainą, išimtos detalės grynoji galimo realizavimo vertė galėtų būti lygi nerestauruotų detalių rinkos kainai. Jeigu rinkoje galima įsigyti tik restauruotų detalių, išimtos detalės grynoji galimo realizavimo vertė galėtų būti lygi restauruotų detalių rinkos kainai, sumažintai jos restauravimo išlaidomis.

Detales vertinti atsižvelgiant į naujų detalių pirkimo kainas būtų neteisinga. Tikėtina, kad visiškai naujų detalių kaina yra didesnė už restauruotų panaudotų detalių kainą. Senas detales įvertinus naujų detalių pirkimo kainomis, jų vertė būtų nepagrįstai padidinta.

Jeigu negalite patikimai nustatyti panaudotų detalių pardavimo ar pirkimo rinkos kainos, teisingiausia būtų išimtų detalių grynąją galimo realizavimo vertę prilyginti nuliui. Klausime užsimenate, kad detalių pajamuoti 0 Eur verte negalite. Galbūt šią problemą galima būtų išspręsti detales pajamuojant 0,01 Eur verte arba palaukiant, kol detalės bus restauruotos.

Nors iš nuosavų ir kitoms įmonėms priklausančių vilkikų išimtos detalės vertinamos vienodai, apskaitoje jos registruojamos skirtingais įrašais. Remontuodami nuosavą vilkiką, remonto išlaidas, kartu ir remontuojant jį panaudotų detalių savikainą, greičiausiai pripažįstate einamojo laikotarpio veiklos sąnaudomis. Iš nuosavo vilkiko išimtas senas detales galima būtų pajamuoti mažinant pripažintas remonto sąnaudas. Įrašo pavyzdys:

D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
   ​K 6301 Remonto ir eksploatacijos sąnaudos

Kai remontuojamas kitai įmonei priklausantis vilkikas, išimta ir įmonei palikta detalė galėtų būti prilyginta atlygiui už remonto paslaugas. Iš kitų įmonių vilkikų išimtas detales galima būtų registruoti didinant remonto paslaugų pajamas. Įrašo pavyzdys:

D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės ​
   K 5001 Suteiktų paslaugų pajamos (jeigu remonto paslaugos – pagrindinė veikla) arba 5401 Kitos pajamos

Detalių restauravimo išlaidos registruojamos atskirai. Ši paslauga yra tiesiogiai susijusi su detalių paruošimu naudoti, o paruošimo naudoti išlaidos turėtų būti įskaičiuojamos į atsargų įsigijimo savikainą (9-ojo VAS 8 p.). Iš klausimo suprantame, kad restauravimo paslaugą teikia išorės teikėjas. Gavę sąskaitą už restauravimo paslaugas, jos sumą užregistruosite didindami restauruotų detalių įsigijimo savikainą ta pačia tvarka, kuria registruojate kitas su atsargų įsigijimu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, transportavimo paslaugas. Įrašo pavyzdys:

D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės ​
D 2441 Gautinas pridėtinės vertės mokestis
   ​K 443 Skolos tiekėjams

Padarius aprašytus įrašus, restauruotos detalės apskaitoje bus įvertintos jų grynąja galimo realizavimo verte, o jeigu detalių grynosios galimo realizavimo vertės nenustatysite, detalių įsigijimo savikaina bus lygi restauravimo išlaidų vertei.

Apskaičiuojant pelno mokestį finansinėje apskaitoje nustatyta grynoji galimo realizavimo vertė nepripažįstama. Pagal PMĮ 14 str. 1 dalį detalių savikaina galėtų būti pripažįstamos tik faktinės restauravimo išlaidos.

Dėl inventorizacijos metu rastų detalių įvertinimo

Inventorizacijos metu radus į apskaitos registrus neįtrauktų atsargų, pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti tokio pertekliaus priežastis ir apskaitoje registruoti klaidos taisymą. Tik tada, kai pertekliaus priežasčių nustatyti neįmanoma, atsargos įvertinamos grynąja jų galimo realizavimo verte ir užregistruojamos pripažįstant kitos veiklos pajamas (9-ojo VAS 31 p. metodinių rekomendacijų 5 pavyzdys). Kaip nustatyti atsargų grynąją galimo realizavimo vertę, jau aptarėme. Jeigu to padaryti nepavyks, atsargų vertė turės būti prilyginta nuliui.

Apskaitoje pajamuojant atsargas, kurių pertekliaus susidarymo priežastys nėra žinomos, gali būti daromas toks ar panašus įrašas:

D 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės ​
   K 5401 Kitos pajamos

Šios pajamos, kurios apskaitoje būtų užregistruotos dėl inventorizacijos metu rastų detalių (formaliai, pertekliaus), apskaičiuojant pelno mokestį būtų apmokestinamos (PMĮ 17 str. 1 d. komentaras).