Šis interviu parengtas 2013 m. gruodžio 16 - 18 d. seminarui:
"Praktiniai kainodaros dokumentavimo aspektai"
 

Atsakymus pateikė Vaidė Riškutė, Valstybinės mokesčių inspekcijos didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir kosultavimo departamento vyresnioji patarėja. 
 

1. VIDUTINĖS LIETUVOS BANKO SKELBIAMOS PALŪKANOS

Klausimas

Pagal dabartinę mums žinomą VMI praktiką, vidutinės LB skelbiamos palūkanų normos laikomos palyginamaisiais duomenimis palūkanoms, taikomoms paskoloms tarp asocijuotų asmenų. Ar VMI nesiruošia keisti tokios savo pozicijos? Kokia metodika taikoma, kai kyla ginčas "iš esmės"? 

Atsakymas

Mokesčių administratoriaus pozicija dėl Lietuvos Banko skelbiamų duomenų apie palūkanų normas naudojimo visada buvo su tam tikra išlyga – kai nėra patikimesnių, geresnių palyginimų. Paprastai mokesčių administratorius, vertindamas finansavimo sandorius (jų palūkanų normas), stengiasi neapsiriboti tik Lietuvos Banko skelbiamais statistiniais duomenimis. Atsižvelgus į finansavimo sandorio rizikingumo lygį vertinami ir kiti mokesčių administratoriui prieinami (turimi) duomenys apie skolininką, skolintoją, galimybes pasiskolinti, tikslus ir poreikius, užsienio valstybių centrinių bankų informaciją ir kt. 

Mokesčių administratorius planuoja artimiausiu metu įsigyti duomenų bazę, kurią naudojant planuojama didesnį dėmesį skirti mokesčių mokėtojų kreditingumo lygio nustatymui (įvertinimui) ir atsižvelgus į tai vertinti mokesčių mokėtojo galimybes pasiskolinti / skolinti atitinkamas pinigų sumas bei jų kainą (palūkanų normas). 

2. PRINCIPAI, KURIAIS REMIANTIS TIKRINAMI MOKESČIŲ MOKĖTOJAI

Klausimas

Kokiais principais vadovaujantis atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos tikrinamos?

Atsakymas

Kaip ir visose mokesčių administravimo srityse, taip pat ir kontroliuojamųjų sandorių kainodaros srityje atranka yra paremta rizikingumo vertinimu. Paprastai kontrolės veiksmams pasirenkami rizikingiausi mokesčių mokėtojai, rizikingiausi kontroliuojamieji sandoriai. Identifikuota rizika gali būti skirtinga, todėl gali skirtis ir mokesčių administratoriaus pasirenkamos rizikos minimizavimo priemonės ir būdai: vienu atveju tai gali būti mokestinis patikrinimas ar tyrimas, kurio metu vertinamas kontroliuojamųjų sandorių kainų atitikimas ištiestosios rankos principui (prašoma pateikti kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacija), kitu atveju – tik informacijos apie kontroliuojamąjį sandorį surinkimas ir vertinimas. Įvertinęs gautosios informacijos išsamumą, pakankamumą, tinkamumą (tai pasakytina ir apie kontroliuojamųjų sandorių dokumentaciją), mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl išsamaus atskirų kontroliuojamųjų sandorių rūšių ar visų kontroliuojamųjų sandorių nagrinėjimo arba nuspręsti, kad rizikos dėl kontroliuojamųjų sandorių neatitikimo ištiestosios rankos principui nėra. 

Rizikingumo vertinimas pagrįstas mokesčių administratoriaus turima informacija apie mokesčių mokėtoją. Tai gali būti pelno mokesčio deklaracijos, metinės finansinės ataskaitos, asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos, komercinių duomenų bazių statistiniai duomenys, kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacijos ir kt. Pažymėtina, kad Lietuvos mokesčių administratoriaus taikomi rizikingumo vertinimo ir kontroliuojamųjų sandorių atvejų atrankos principai nesiskiria nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ES Jungtino forumo sandorių kainodaros klausimais (angl. Joint Transfer Pricing Forum) dokumentuose išdėstytų principų/rekomendacijų.  

3. MOKESTINIAI GINČAI KAINODAROS SRITYJE

Klausimas

Kiek apytiksliai per metus vyksta mokestinių ginčų kainodaros tematika? Koks procentas iš jų išsprendžiami taikiai?

Atsakymas

Jei kalbama apie tikruosius mokestinius ginčus (kai į procesą įsitraukia Mokestinių ginčų komisija, teismai), tai jų nėra daug. Kadangi kontroliuojamųjų sandorių kainodaros principų (metodikos) taikymas dėl galimo nevienodo tų principų supratimo ar tam tikrų dalykų, pavyzdžiui, sandorio aplinkybių, galinčių daryti įtaką kontroliuojamojo sandorio kainai, skirtingo interpretavimo, gali būti pagrindas nepagrįstų mokestinių ginčų atsiradimui, mokesčių administratorius yra linkęs nustatytus trūkumus, prieštaravimus aptarti / išsiaiškinti  su mokesčių mokėtoju.

Teisingas sandorių turinio ir jų konteksto įtakos suvokimas yra būtina sąlyga tinkamam kainodarinių rizikų įvertinimui. Aktyvus ir geranoriškas mokesčių mokėtojų bendradarbiavimas ir informacijos atskleidimas ypač prisideda prie kokybiško situacijos (sandorio) įvertinimo ir sėkmingiau veda prie ,,taikaus“ susitarimo. Tai, be abejo, nereiškia, kad  po tokio ,,taikaus“  susitarimo nebus atliekamas kontroliuojamojo sandorio koregavimas ar leidžiama mokesčių mokėtojui netaisyti klaidų ar nustatytų trūkumų.

Paminėtina ir tai, kad visais atvejais bendras supratimas pasiekiamas ar yra įmanomas, bet tokiems atvejams jau yra kiti ginčų sprendimo būdai ir priemonės. Tarptautinėje praktikoje taip pat pabrėžiama diskusijų su mokesčių mokėtojais svarba ir būtinumas. Taigi galima teigti, kad didžioji dalis kainodaros tematikos ginčų išsprendžiama ,,taikiai“ (šis kelias labiausiai atitinka vertinamųjų santykių prigimtį ir pobūdį). Jei būtų kitaip, turėtume labai daug atvejų nagrinėjamų ikiteisminėse ar teisminėse institucijose, kuriose kainodarinius aspektus tinkamai įvertinti gali būti sudėtinga dėl specializavimosi šioje srityje trūkumo.   

4. PALYGINAMŲJŲ DUOMENŲ RINKIMO KAŠTAI

Klausimas

EBPO komentaras nurodo, kad mokesčių mokėtojas neturi prisiimti didelių kaštų bei administracinės naštos palyginamųjų duomenų paieškai, jeigu jis pagrįstai tiki, kad šie kaštai būtų neproporcingai dideli atsižvelgiant į sandorių tarp asocijuotų asmenų sumas. Ar gali mokesčių mokėtojai vadovautis šia nuostata ir rengiant dokumentacijas neatlikti detalios (rankinės) palyginamųjų duomenų atrankos, o tik atrinkti duomenis pagal tokius kriterijus kaip finansiniai rodikliai, pagrindinės veiklos kodas, regionas ir pan.? Ar tokia atranka bus "galiojanti" ir jos neginčys mokesčių administratorius? 

Atsakymas

Palyginamųjų duomenų atranka komercinėse duomenų bazėse, taikant tik tam tikrus atrankos kriterijus ir papildomai atrinktųjų duomenų nevertinant, kelia abejonių dėl tokių duomenų patikimumo, palyginamumo su nagrinėjamu kontroliuojamuoju sandoriu. Mokesčių administratoriaus nuomone, kiekybinė palyginamųjų duomenų atranka ir kokybinis (paklausime vadinamas detalus ,,rankinis“) palyginamųjų duomenų įvertinimas, analizė, yra neatskiriami vienas nuo kito. Į tai taip pat atkreipiamas dėmesys ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose (3.33 punktas).

Todėl atlikus tik kiekybinę atranką, ja remtis pagrindžiant kontroliuojamųjų sandorių atitikimą ištiestosios rankos principui nerekomenduojama, nebent mokesčių mokėtojas sąmoningai prisiima riziką dėl galimo tokio kontroliuojamojo sandorio koregavimo ir su tuo susijusių mokestinių pasekmių (jei mokesčių administratorius, pavyzdžiui, nustatys, kad dalis atrinktų palyginamų įmonių vykdo kitokią veiklą ir yra nepalyginamos su mokesčių mokėtojo vykdoma veikla ir dėl to bus tikslinamas ištiestosios rankos intervalas) arba yra tikras, kad atrinktieji palyginimai yra patikimi ir yra tinkami palyginimui su kontroliuojamuoju sandoriu.

Gal būt yra situacijų kada tokia palyginamųjų duomenų atranka pasiteisins, tačiau visgi tai renkantis reikėtų būti tikriems dėl komercinės duomenų bazėje esančių duomenų patikimumo, atsirinktų palyginimui įmonių žinomumo, įsivertinti kontroliuojamojo sandorio sudėtingumą, apimtis.

5. EKONOMINĖS ANALIZĖS PERIODIŠKUMAS

Klausimas

Ar būtina kiekvienais metais atlikti naują palyginamųjų duomenų analizę? Pavyzdžiui, jeigu mokesčių mokėtojas, pagrįsdamas 2012 metų sandorio su asocijuotu asmeniu kainodarą, atliko 2010-2012 metų palyginamųjų duomenų analizę, ar gali tos pačios analizės rezultatus naudoti pagrįsdamas ir 2013 metų sandorio su asocijuotu asmeniu kainodarą? Kokias kitas pastabas galėtumėte pateikti dėl dokumentavimo periodiškumo ir duomenų šaltinių? 

Atsakymas

Teisinė bazė nereikalauja kiekvienais mokestiniais metais atlikti naują palyginimų atranką ir analizę. Esminis dalykas, į kurį norėtųsi atkreipti dėmesį, yra tai, kad mokesčių mokėtojas atsako už tai, kad jo kontroliuojamųjų sandorių kainos atitiktų ištiestosios rankos principą. Todėl mokesčių mokėtojas turi, atsižvelgęs į kontroliuojamųjų sandorių pobūdį, apimtis, ekonomines sąlygas ir aplinkybes, teisinius ir/ar struktūrinius pasikeitimus grupėje ir kt. aplinkybes, galinčias turėti įtakos kontroliuojamųjų sandorių kainų nustatymui ir pagrindimui, priimti sprendimą dėl palyginimų (ir ne tik jų) peržiūrėjimo ir, jei reikalinga, atnaujinimo. Todėl 2010-2012 metų palyginamieji duomenys galėtų būti naudojami ir 2013 m., jei nebūtų nustatyta esminių pasikeitimų, galinčių daryti įtaką kontroliuojamųjų sandorių kainų atitikimui ištiestosios rankos principui.

Vertėtų atkreipti mokesčių mokėtojų dėmesį į tai, kad labai dažnai kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacijoje nenurodoma, kuriam mokestiniam laikotarpiui palyginamieji duomenys, nustatytasis intervalas, kainodaros principai yra taikomi, ypač tais atvejais, kai vėlesniems mokestiniams laikotarpiams taikoma ankstesnių metų kainodaros principai. 

6. ATSITIKTINIAI SANDORIAI

Klausimas

Tarp asocijuotų įmonių būna įvairių atsitiktinių sandorių, kurie nėra nei vienos iš šių įmonių pagrindinė veikla ir rinkoje apskritai nėra tokia veikla užsiimančių įmonių. Pavyzdžiui, gamybinės įmonės parduoda viena kitai panaudotus gamybinius įrengimus. Kaip tokiu atveju reikėtų pagrįsti kainodaros atitikimą ištiestosios rankos principui, kai palyginamųjų duomenų, reikalingų analizei, nėra, o atlikti turto vertinimą nėra tikslinga, atsižvelgiant į vertinimo kainą ir sandorio tarp asocijuotų asmenų apimtį?

Atsakymas

Vienkartiniai, atsitiktiniai sandoriai, reikšmingai neįtakojantys įmonės veiklos ir/ar nepasižymintys kitomis mokestinėmis rizikomis, nėra priskiriami didžiausios rizikos kontroliuojamiesiems sandoriams. Pateikus argumentuotą paaiškinimą, kaip buvo nustatyta, pavyzdžiui, parduodamų panaudotų gamybinių įrengimų kaina (kai šis sandoris vykdomas neturint kitų tikslų, t. y. nesant verslo (funkcijų) dalies perleidimo ar pan.), gali to ir užtekti. Šiuo atveju galbūt tiktų ir 4 klausime paminėta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nuostata dėl galimos per didelės, neproporcingos kaštų ir administracinės naštos tokiems kontroliuojamiesiems sandoriams atliekant palyginamųjų duomenų atranką ir analizę.

7. KAINODAROS "POLITIKOS" NAUDOJIMAS

Klausimas

Kokia Jūsų nuomonė dėl kainodaros "politikos" naudojimo kainodaros pagrindimui. Šiuo atveju, mokesčių mokėtojas "politikoje" iš anksto atliktų funkcinę ir ekonominę analizę ir nustatytų vidinę tvarką laikytis nustatyto intervalo (galbūt taikant siauresnį, t.y. konservatyvesnį intervalą, nei reikalauja tuometinė ekonominė analizė). Kiekvienų metų pabaigoje būtų atliekama tik supaprastinta ekonominė analizė, pasitikrinant, ar nėra ištiestosios rankos intervalo pokyčių ir raštu konstatuojama, ar buvo patekta į intervalą. Detali kainodaros dokumentacija už kiekvienus metus atskirai nebūtų rengiama. Ar toks kainodaros pagrindimas būtų laikomas priimtina/pakankama dokumentacija? 

Atsakymas

Esminis dalykas – kontroliuojamieji sandoriai turi būti sudaryti laikantis ištiestosios rankos principo. Kontroliuojamųjų sandorių dokumentai – dokumentai, parodantys, ar mokesčių mokėtojas, nustatydamas sandorių su asocijuotais asmenimis kainas, jo (ištiestosios rankos principo) laikėsi. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių XI dalyje ,,Kontroliuojamųjų transakcijų kainodaros dokumentavimo tvarka“ yra apibrėžti šiuo metu taikomi kontroliuojamųjų sandorių dokumentavimo reikalavimai.

Esama teisinė bazė nenumato supaprastintų kontroliuojamųjų sandorių dokumentacijos rengimo galimybių, tačiau jei mokesčių mokėtojo pateikta kontroliuojamųjų sandorių kainodaros ,,politika“ iš esmės atskleis ir leis mokesčių administratoriui įvertinti kontroliuojamuosius sandorius, jų atitikimą ištiestosios rankos principui, toks kontroliuojamųjų sandorių dokumentavimas galėtų būti laikomas priimtinu. Paminėtina tai, kad jeigu metų eigoje vyksta tam tikri faktiniai, kontroliuojamuosius sandorius įtakojantys, pokyčiai, tie pokyčiai turėtų būti įvertinami anksčiau nei metų pabaigoje.  Situacija vertinama iš pozicijos, kaip tokioje situacijoje elgtųsi (reaguotų) nesusiję asmenys. 

Dėl detalios kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacijos rengimo už kiekvienus metus pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus leidinyje ,,Mokesčių mokėtojams apie kontroliuojamųjų sandorių kainodarą“ yra paaiškinta, kad rengiamuose ataskaitinio laikotarpio kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentuose nerekomenduotina atkartoti informacijos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentuose, jei nagrinėjami kontroliuojamieji sandoriai yra tęstinio pobūdžio ir visos sąlygos, kuriomis tokie sandoriai vykdomi ataskaitinį laikotarpį, išlieka nepakitusios.

8. NETRADICINĖS FORMOS DOKUMENTACIJA

Klausimas

Ar galėtumėte trumpai pakomentuoti, kaip turėtų būti aiškinama Taisyklių 74 p. nuostata: "Mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti ir šiose taisyklėse nepaminėtus bei mokesčių administratoriaus nepareikalautus dokumentus, jeigu, jo nuomone, šie dokumentai gali atstoti mokesčių administratoriaus pareikalautus dokumentus arba juose esanti informacija įrodo, kad mokesčių mokėtojas laikosi ištiestosios rankos principo."

Atsakymas

Iš teisinės pusės vertinant, Taisyklių 70 punktas kaip ir aiškiai apibrėžia, kas turi būti nurodoma kontroliuojamųjų sandorių dokumentuose ir punktas neturi išimčių, kurios leistų, pavyzdžiui, atskiroms mokesčių mokėtojų grupėms ar sudarant tam tikros rūšies ar iki tam tikros apimties sandorius, nurodytosios informacijos neteikti (ypač, jei ta informacija yra reikšminga nustatant kontroliuojamųjų sandorių kainas).

Tuo tarpu Taisyklių 74 punktas, mokesčių administratoriaus nuomone, daugiau kalba ne apie kontroliuojamųjų sandorių dokumentavimo reikalavimus (jų turinį), bet formą, kuria ar kurioje ta informacija bus pateikta. Pavyzdžiui, kontroliuojamųjų sandorių dalyvių ekonominiai ar teisiniai ryšiai gali būti atskleisti pateikiant schemą arba juos aprašant, ne sutartyje, o papildomuose susitarimuose gali būti aptarti sandorio kainą įtakojantys faktoriai ir t.t. Galima būtų tik atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių administratoriui yra svarbu ne forma, o turinys, kuris leistų įsitikinti, kad mokesčių mokėtojas sudarydamas kontroliuojamuosius sandorius laikėsi ištiestosios rankos principo.  

9. GALIMI POKYČIAI ATEITYJE 

Klausimas

Kokių pokyčių kainodaros srityje gali tikėtis mokesčių mokėtojai artimiausiu metu? Kokie pasikeitimai galimi teisinio reguliavimo srityje ir mokesčių administravimo politikoje?

Atsakymas

Atsižvelgus į tendencijas ir pasikeitimus tarptautinėje kontroliuojamųjų sandorių kainodaros praktikoje bei įvertinus mokesčių administratoriaus patirtį šioje srityje Finansų ministerijai yra pateikti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių pakeitimo. Minėtos taisyklės finansų ministro įsakymu patvirtintos gana senokai (2004-04-09), o praktika bei pasaulinės tendencijos kontroliuojamųjų sandorių kainodaros srityje (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ES Jungtinio forumo sandorių kainodaros klausimais veiklos kryptys, parengti pasiūlymai ir rekomendacijos) identifikuoja tam tikrų pakeitimų būtinumą.

Siūlomi pakeitimai yra susiję su kontroliuojamųjų sandorių dokumentavimo reikalavimais, jų supaprastinimu, kainodaros metodų pasirinkimo principo keitimu, palyginamųjų duomenų atranka ir analize, statistinių metodų taikymo nustatant ištiestosios rankos intervalą reglamentavimą ir kt. klausimais. Taip pat dar kartą pateiktas pasiūlymas įtvirtinti nuobaudų sistemą už kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymą. 

Išsamiau šias temas aptarsime gruodžio 16 - 18 d. vyksiančiame seminare: 

"Praktiniai kainodaros dokumentavimo aspektai"

Seminaras skirtas tik abonentams.